Evangelizacinės rekolekcijos Šiluvoje (2025 m. kovo mėn.)
Kovo 8-11 dienomis Katalikiškų šeimų bendruomenės Namų bažnyčia šeimos susitiko Šiluvoje Evangelizacinėse šeimų rekolekcijose, kurias palydėjo Dievo Gailestingumo šventovės rektorius kunigas Povilas Narijauskas.
Aurelijos ir Alberto liudijimas:
Į rekolekcijas važiuoti neturėjau didelio noro. Galvojau, kad šiuo nelengvu man laiku, bus dar sunkiau būti rekolekcijose su aktyviu vaikeliu ir pilnai dalyvauti programoje. Bijojau nuovargio, bet supratau iš kur tai kyla ir padrąsinta Alberto užtikrintumu, kuris neturėjo nė menkiausios abejonės ar važiuoti, visiškai neprieštaravau ir ramiai laukiau kelionės. Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame patyrę dideles abejones prieš pat rekolekcijų pradžią ir suprantame, kad tai reiškia tik vieną – labai geras rekolekcijas.
Šiose rekolekcijose jaučiau didelį stiprios bendruomenės jausmą, kad esi savas, mylimas, aprūpintas. Žmonių pasitikėjimas vieni kitais grupelių metu suteikė stiprų saugumo jausmą, kai nebijai dalintis savo įžvalgomis, gyvenimu ir jausmais, nebijai parodyti emocijų, kurios užplūsta, o emocijų buvo daug. Puikiai sudėliota rekolekcijų programa leido Dievui veikti mūsų širdis ir protus. Kokia dovana sutuoktiniams paruoštas porų pokalbis, su visa reikalinga pagalba ir „kavinės“ aptarnavimu! Pokalbiai nėra lengvas dalykas, bet su geru įvadu, kunigo mokymais ir malda viskas pasidaro daug paprasčiau. Dar viena dovana, kurią tikrai retai gali gauti – laikas prie Švč. Sakramento tik dviese su savo sutuoktiniu. Kaip gerai, kad turėjome valandą, ji prabėgo kaip 15 min. Po tylos maldą pradėjome 23-čia psalme: „Viešpats yra mano Ganytojas,- man nieko netrūksta..“. Nežinome, kodėl norėjosi melstis būtent šia psalme, gal dėl kažko trūkumo, apie kurį dažnai kalbame.. Bendruomenės vakaronė (gavome dispensą :D) - vyšnia ant torto. Tai kaip geras mylinčios šeimos balius. Buvo labai labai gražu. Per šias rekolekcijas daug kalbėjomės su Albertu, nemažai supratome atskirai ir kartu, gal net įsimylėjome iš naujo J tik kitaip, su visa jau turima patirtimi, dar kartą vienas kitą pasirinkome. Tai nuostabus jausmas – įsimylėti vėl, tik rimčiau. Man gražiausia dovana per šias rekolekcijas, tai mūsų juokas. Nežinau iš kur jis kilo, bet per vakaronę ir kai naktimis vaikelis užmigdavo, negalėjome nulaikyti juoko. Seniai taip nesijuokiau, kad net žandus skaudėjo. Šeimų rekolekcijos yra labai labai svarbus inkaras.
Grįžus namo, kita diena nebuvo lengva. Atrodo kažkas nori, kad viską kam pasiryžome per rekolekcijas, pamestume. Supratau, kad visa tai ne iš Dievo. Ramiai pasidariau kavos ir prisiminiau, kad rekolekcijų pabaigoje visi buvome apdovanoti Šiluvos tinginio desertu. Bus kaip tik prie kavos, - pamaniau. Atidariau dėžutę, o jos vidinėje pusėje 23-čiosios psalmės žodžiai: „Viešpats yra mano Ganytojas,- man nieko netrūksta. Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins.“ Ps 23, 1;4
Šlovė Viešpačiui ir ačiū, kad esi!
